Umbrijos, Toskanos ir Lacijaus regionų sankirtoje yra didžiausias Europoje vulkaninės kilmės Bolsenos ežeras, 100km nutolęs nuo Romos. Važiuojant vingiuotu keliu, jus pakerės gamtovaizdis: daug žalumos, pakalnėsė alyvuogių giraičių šlaitai, kivių plantacijos, šešėlį meta žaliuojantys kaštonai ir ąžuolai. Kitoje pusėje tyvuliuoja didžiulis, nuostabiai žydras ežeras su dviem privačiomis salomis: Bizentina ir Martana. Mažas Bolsenos miestelis jau nuo antikos laikų, buvo vienas svarbiausių ir turtingiausių Etruskų konfederacijoje. Miestas buvo pastatytas ant kalvos, nuo kurios pilies atsiveria nuostabus vaizdas į ežerą. Matosi senoviniai mūrai: liekanos senosios tvirtovės su mūrine juosta, siauros ir akmenimis grįstos gatvelės. Šv. Kristinos bazilikoje, toli nuo miesto šurmulio ir vyko pasakiškai linksmos lietuvių vestuvės.
Jaunieji norėjo padaryti staigmeną savo draugams ir jau nuo pat ryto pradėti švęsti linksmai! Šį kartą suorganizavome neeilinį visų svečių pervežimą į bažnyčią. Mums pagelbėjo Bolsena miesto Fiat 500 ir senovinių mašinų klubo nariai, kurie savo skirtingomis mašinomis, pypsint vežė svečius miesto ir ežero gatvelėmis, o nuotaka atvažiavo vėliausiai lydima visų auto, kur jos jau prie bažnyčios laukė visi svečiai. Jeigu švęsti Italijoje, tai kodėl nepanaudojus jūsų vestuvėse itališkų atributų, kuriuos myli visi?
Itališkai euforijai klimpstant į lietuviško lietaus realybę norime pasidalinti mūsų įspūdžiais iš šios šalies, bei gražiausios dienos gyvenime kartu su Dovile šalia. Atsiliepimą rašysiu ir apie Dovilę. Jis bus žmonėms, kurie mąsto ir dvejoja, kur norėtų save matyti tokią svarbią dieną. Jeigu nenorite tradicinių vestuvių, o vos prisiminimus šypsotis iki ausų bei girdėti „Auguri” iš besišypsančių italų praeivių, būti apsupti nuostabios architektūros, gamtos, bei gero oro, Italija yra jums. Tačiau Italija didelė šalis, o patys italai nėra patys paprasčiausi žmonės, jeigu norite sutarti, ką nors konkretaus. Čia norėčiau ir papasakoti mūsų patirtį su Dovile, labai sąžiningai.
Nuo pirmo susitikimo, Dovilė mus užkrėtė savo meile ir susižavėjimu šia nuostabia šalimi. Italija yra tokia tradiciškai populiari šalis vestuvėms ne dėl to, kad tai yra madinga. Italija tiesiog turi pasiūlyti praktiškai viską įsimylėjaliams, kurie nori nepamirštamos gyvenimo dienos. Susitikimo metu patikėjome Italijos grožiu, bei savo sprendimo teisingumu. Po to su Dovile bendravome tik laiškais bei skype. Ir „fast forward” vestuvių dieną viskas buvo tobula. Dabar pasakysiu kodėl ir patardami poroms, kurios renkasi planuotoją šventei svečioje šalyje. Pirmiausia bendrauti internetu nėra lengva. Laiškais kartais galima neteisingai interpretuoti, todėl būtina nuo pradžių tiksliai išsiaiškinti, kas galima ir ko negalima daryti, pradėjus dirbti su žmogumi.
Dovilė siūlo pilną paslaugų paketą, visko ko jums reikės, nes taip gali užtikrinti šventės kokybę. Sutikome su Dovilės sąlygomis pasirinkti fotografą iš siūlomo sąrašo, kuris ir taip buvo per ilgas. Jeigu pasirenkate planuotoją, turite ja pilnai pasitikėti. Mes išsiaiškinome taisykles, nusistatėme biudžetą ir daugiau viskas buvo tik „reikia, nereikia”. Nusistatėme kryptį ir ėjome jos link. Ir net Italijos valdžiai iškrėtus išdaigų mūsų planams, viskas gavosi dar geriau negu galėjome tikėtis, nes Dovile pasitikėjome 100%. Dėl to esame labai laimingi šiandien ir dėl to vestuvių diena buvo tokia šventė. Mes pasikliovėme žmogumi, kuris yra profesionalas, nenukirtinėjome kampų ir darėme arba gerai, arba visai nieko.
Vestuves planuoti Italijoje lengva!
Pats planavimas buvo paprastas, nes Dovilė visada duoda iš ko pasirinkti. Praktiškai bet koks noras yra kelių biudžeto kategorijų, todėl gale visko tobulai tilpome į sumą, kurią sutarėme pirmo susitikimo metu. Prieš šventę ne vienas svečias turėjo individualių norų ir jie visi buvo išpildyti. Rekomenduoto restorano maistas nuostabus, muzika idealiai kokios norėjome, net geresnė. Vietų vaizdai viršijo bet kokius lūkesčius ir niekur nelaukėme, ir neklaidžiojome nė minutės, nes viskas veikė kaip šveicariškas laikrodis.
„Nemanėme, kad viskas Italijoje gali būti taip sklandu. Bet gali. Ir Dovilė mums suorganizavo tobulą šventę. Patys darėme, tai ką norėjome.”
Tuo pačiu ir patariame, jeigu planuojate planuotis vestuves patys, tai nesirinkite planuotojo. Jeigu planuoju operuotis, neaiškinu gydytojui, kaip reiktų pjauti. Jeigu nuvežu taisyti automobilį, neaiškinu mechanikui, kaip atsukti varžtą. Taip ir mes neaiškinome Dovilei, kaip dirbti, nuoširdžiai priėmėme jos pasiūlymus bei mėgavomės suteikiamomis paslaugomis. Jeigu laiškais nesusikalbėdavome, susiskambindavome ir viskas iškart aišku.
Smagu, kad prieš, per ir po, Dovilė išliko rūpestinga. Visi jautėmės, kaip po visa matančia akimi, jeigu kas atsitiks. 🙂 Tai jautė ir svečiai, kurie prašė tavęs rekomendacijų ir liko patenkinti. Mes likome labai patenkinti, kad padarei nuoširdžiai daugiau, negu yra sutartyje 🙂 Tiesiog smagu, kad yra zmoniu mylinciu savo darba ir savo meile dalinanciu kitiems. Telieka tik dziaugtis ir mokytis 🙂 Kai atsisukame į praeitį, žaviuosi tavo sugebėjimais viską derinti laiškais. Turint omeny, kiek darbo atlieki vienu metu ir kiek norų turi išpildyti. Tikiuosi, kad dar bus ne viena proga susitikti ir pabendrauti ne tik apie vestuves Ir visi svečiai su kuriais bendravome buvo visiškai nuoširdžiai sužavėti šalimi ir organizacija.
Po šventės mūsų svečiams nutiko problemų, Dovilė padėjo ir viskas išsisprendė. Tai žmogus, kuris tikrai rūpinasi, kuris siekia kokybės ir kuris išmano savo darbą. Jeigu pasirinksite Dovilę, prašau, pasitikėkite ja, kaip pasitikėjome mes. Ir apie jūsų vestuvių dieną, greičiausiai kalbės anūkai ir proanūkiai. Nes tokio grožio metai nepaslėps. Esame be galo laimingi pasirinkę Italiją su Dovile šalia. Jeigu ir jūs netyčia norite tokiais būti, manau, kad randatės tinkamame puslapyje 🙂 Ciao!
Umbrijos, Toskanos ir Lacijaus regionų sankirtoje yra didžiausias Europoje vulkaninės kilmės Bolsenos ežeras, susikūręs prieš 300.000 metų. Kilmę liudija bazalto sienos „lavos strėlės“, likę po vulkano išsiveržimo. Ežeras lengvai pasiekiamas autostrada iš Romos ir Florencijos. Norintiems gėrėtis kiparisų alėjomis ir išsibarsčiusiais mažais miesteliais dažniausiai su antikos ir viduramžių pilimis it. borgo, siūlyčiau keliauti Kasijaus keliu it. strada Cassia. Tai vienas iš seniausių Italijos kelių, kuriuo savo karietomis riedėjo valdovai, keliavo pirkliai, žygiavo kareivių legionai. Šis kelias dar prieš Kristų jungė du svarbius centrus Romą ir dabartinę Florenciją. Dalis kelio Frančigena it. via Francigena, jungė Šventąjį sostą su Europa, o dabar tai populiarus maršrutas, mėgstančių keliauti pėsčiomis, tai itališka Santjago kelio versija.
Važiuojant vingiuotu keliu palei Bolsenos ežerą, jus pakerės gamtovaizdis. Vienoje pusėje daug žalumos, pakalnėsė alyvuogių giraičių šlaitai, kivių plantacijos, šešėlį meta žaliuojantys kaštonai ir ąžuolai. Kitoje pusėje tyvuliuoja didžiulis, nuostabiai žydras ežeras su dviem privačiomis salomis: Bizentina ir Martana.
Bizentinos sala
Salos plotas – 17ha, kuriuose jau prieš kristų buvo įsikūrę pirmieji gyventojai. Vėliau sala ėjo iš rankų į rankas, priklausė Popiežiams ir kilmingiesiems feodalams. Buvęs salos šeimininkas kilmingasis Farnese (Farnese viena iš viduramžių galingiausių ir turtingiausių italų šeimų, tačiau blogai pagarsėjusi dėl išdavysčių, melo, intrigų ir žmogžudysčių istorijų.), pabėgo į šią salą slėptis nuo velnio. Legenda byloja, kad šis ponas norėjo išlikti jaunas, gražus ir galingas, todėl pardavė savo sielą velniui. Tačiau, kai atėjo sutartas laikas mirti, jis pasigailėjo, kad sudarė paktą su velniu ir nebenorėjo pakliūti į pragarą. Nusprendęs, kad velnias per vandenį jo nepasieks, nusipirko Bizentinos salą.
Vasarą aplink salą suplaukia privačios valtys ir kateriukai, nes vanduo itin švarus
Užsakė pastatyti septynias bažnyčias, atkartojančias Romos septynias bažnyčias, pagal Biblijos reikšmes. Į šias bažnyčias pasikvietė kunigus, kad melstųsi už jį dieną ir naktį. Taip manė pabėgsiąs nuo velnio, tačiau pasibaigė kontrakto laikas ir velnias pasiėmė jo sielą. Po jo mirties sala atiteko Šventajam Sostui, ją pirkti norėjo ir atlikėjas Stingas, o dabar sala yra privati. Norima atgaivinti anksčiau vykdavusius įvairius meno renginius, koncertus, sukviesti Italijos įžymybes. Sala buvo atvežta įvairiausių augalų iš viso pasaulio: itin retos hortenzijų rūšys iš Kinijos, magnolijos, kedrai iš Himalajų kalnų, reti oleandrai ir rožės. Sodas su romėnų dievų bronzinėmis skulptūromis, puošiančiomis alėją, vedančią į pagrindinę vilą. Nuostabiai sutvarkyta aplinka ir gamtos peizažai, atviliojo ir filmų režisierius su žymiais italų aktoriais Karlu Verdone ir Ornela Muti filme „Stasera a casa di Alice“.
Salos pagrindiniai rūmai su privačiu uostu
Martana sala
Nors ir mažesnė, ji taip pat turi savo istoriją. Šia salą gaubia nelaimingos meilės legenda: „Gotų karalienė Amalasunta, perėmė savo tėvo turtą ir titulą, nes jaunesnysis sūnus buvo per mažas. Ji buvo itin protinga, tačiau nekenčiama savo giminaičių. Jos vyrui išvykus į karą, per apgaulę buvo atvežta į salą, ten palikta, o vėliau ir nužudyta savo pusbrolio Teodosijaus 535 metais. Vėliau sala buvo valdoma popiežių, sakoma, kad čia popiežius atsiveždavo savo meilužes. Šiuo metu sala negyvenama, žvejai pasakoja, kad kai saulė leidžiasi šalia salos galima girdėti Amalasuntos riksmus.
Stebina tobula švara ir sutvarkyta Bolsenos miesto aplinka, atrodo, kad esu ne Italijoje, o prie Ženevos ežero Šveicarijoje. Neveltui čia atvyksta ne tik Romos “grietinėlė”, bet ir turistai iš Vokietijos, Prancūzijos, Olandijos, Anglijos. Šis mažas miestelis jau nuo antikos laikų, buvo vienas svarbiausių ir turtingiausių Etruskų konfederacijoje, vėliau užkariautas romėnų. Bolsenos mieste ir aplink jį, galite rasti jų kultūros liekanų, nes čia buvo antrasis Etruskų centras it. La Civilta. Miestas buvo pastatytas ant kalvos, nuo kurios atsiveria nuostabus vaizdas į ežerą. Matosi senoviniai mūrai: liekanos senosios tvirtovės su mūrine juosta, siekiančia IV a. prieš Kristų, mažos, siauros ir akmenimis grįstos gatvelės. Galite gėrėtis itin gerai išsaugotu miesto branduoliu, kuris turi savo centrą aikštėje, iš kurio veda į Šv. Kristinos bažnyčią.
Vinguriuojant siaurose miesto gatvelėse tarp mūro sienų veikia antikvariato parduotuvės, restoranai, galite nusipirkti natūralios kosmetikos iš šioje zonoje, augančių augalų. Antikiniai fontanėliai, skirtingi balkonėliai, užmūrytos durys ir vėliau atvertos modernios. Viskas rodo, kad išties gyventa jau seniai seniai. Tokiose vietose man labai įsijungia vaizduotė, įsivaizduoju gyvenimą daug daug metų atgal, kaip karietomis traukiamais arklių į kiemus įdardėdavo vežimai. Dabar tik apvadai mūro sienoje virš naujai įstatytų durų, mena, kad anksčiau viskas buvo kitaip. Viduryje gatvelių skvereliai su vandens šaltinėliais, kur ankščiau čia susirinkdavo moterys ir skalbdavo, plaudavo. Įstiklinti maži langiukai, žmonių gyvenamuosiuose apartamentuose, o juk anksčiau iš čia sargyba kontroliuodavo padėtį, įspėdavo apie artėjančius priešus. Aukštai pilies skvere laukdavo patrankos, o dabar žmonės užlipa gėrėtis miesto ir ežero panorama. Ech kaip viskas keičiasi…
Tik kažkodėl nesikeičia pietų valgymo laikas. Jeigu Italijoje norėsite pietus valgyti gerokai po dviejų, bus sunkoka rasti restoraną. Italai pietus valgo 12:30-14:00, vėliau virtuvė užsidaro, nors restoranas veikia. Atvykus čia, būtų tiesiog nuodėmė neparagauti šviežios ežero žuvies. Itin gėlame (ežero gylis siekia vidutiniškai 81 metrą) ir švariame ežero vandenyje gausu sykų, ungurių. Pirmam patiekalui jums bus pasiūlyta pasta su syku, alyvuogėmis, pinoli riešutų ir pomidorų padažu. Tipinis antrasis patiekalas būtų ant grotelių keptas sykas su alyvuogių aliejumi, rozmarinu ir lašeliu citrinos. Jeigu norite paraugauti kažką išskirtinio, jums pasiūlys ungurį balto vyno padaže. Dantė savo „Dieviškoje komedijoje“ aprašė taip mėgiamą Popiežiaus Martino IV patiekalą – ungurį vyne: „Purga per digiuno l’anguilla di Bolsena e la vernaccia” (canto XXIV, 23/24)“. Nuostabus ir tikras šviežios žuvies skonis. Šalia žuvies aišku rinksitės gerti baltąjį vyną. Siūlyčiau išbandyti Lazijo zonos garsųjį baltąjį Montefiasconės doc vyną „Est! Est!! Est!!!“
Pasakojama, kad 1111 metais vyskupas, vynų žinovas, Johannes Defuk, keliaudamas į Romą, pasiuntė savo liokajų ragauti ir pasirinkti geriausius vynus. Vyno degustuotojas keliavo pirmas ir kaip kodo ženklą turėjo parašyti žodį est, jeigu vynas geras ir jei labai geras est est (nuo lot. c’è liet. čia yra) ant užeigos durų. Liokajus paragavo šio vyno ir tam, kad pabrėžtų išskirtinę vyno kokybę parašė „Est! Est!! Est!!!“. Teigiama, kad vyskupas dažnai sugrįždavo į Montefiasconę ragauti šio vyno, tą byloja ir užrašas ant jo antkapio bažnyčioje: „Per daug EST! Čia miręs, Johannes Defuk.“ Daugelis restoranų išsidėstę, palei ežero krantą, todėl galite gėrėtis žydro mėlio bangų muša. Pasitiks nuostabūs saulėlydžiai, besikeičiantys kiekvieną dieną, bei tolumoje matomos salos, jus užburs ir gražūs prisiminai liks ilgam.
Skristi oh oh, Dainuoti oh oh Mėlyname, nuspalvintame mėlyje ir būti laimingam ten danguje, ir skridau skridau link saulės ir dar aukščiau, tuo metu pasaulis po truputį išnyko ten žemai… Toks greitas vertimas, bet kažkas panašaus į originalų dainos žodžių tekstą 😉 O iš dainos juk žodžių neišmesi. Pakilau niūniūnadama žymaus italų dainininko Domenico Modugno dainą „Nel blu dipinto di blu”. Ji visame pasaulyje žinoma kaip „Volare” virš Bolsena miesto. Pirmą kartą turėjau galimybę paskraidyti su lengvuoju iš vandens kylančiu lėktuvu. Pasigėrėti ežero salų grožiu iš aukštai, net nesuabejojau kilti, kad atsivėrus vaizdui iš aukštai, likčiau be žado.
Volare oh, oh Cantare oh, oh Nel blu dipinto di blu Felice di stare lassu E volavo, volavo felice piu in alto del sole Ed ancora piu su Mentre il mondo pian piano spariva lontano laggiu
Iš pradžių vestuves ketinote rengti Lietuvoje, kodėl persigalvojote ir pasirinkote Italiją?
Norėjome klasikinių, elegantiškų vestuvių, kurios mums ir mūsų svečiams keltų nuostabias emocijas prisiminus ateityje. Mūsų nuomonės sutapo, kad įgyvendinti tokią viziją galėtume Italijoje. Itališko gyvenimo būdo, to jausmo, kuris apima būnant šioje šalyje teko ragauti iki vestuvių ir visada norėjau juo pasidalinti su savo vyru. Galimybė su visais svečiais švęsti mūsų dieną Italijoje ir po šventės visiems kartu pakeliauti, praleisti savaitę su artimaisiais atrodė nuostabi mintis. Grožis, ramybė, atsipalaidavimas, geras skonis – visa telpa į žodį Italija. Būtent taip norėjome jaustis savo vestuvių dieną – nejausti įtampos, būti apsupti gražių vietų, nuostabių žmonių. Pagrindinis motyvas, kodėl pradžioje vestuves planavome Lietuvoje buvo tai, jog nelengva įkalbėti artimuosius vykti taip toli, kai atrodytų visos galimybės turėti gražią šventę ir Lietuvoje. Buvome labai laimingi, kai šventės metu tėtis pasakė, kad Bolsenoje švęstų savo santuokos sukaktuves. Tai buvo geriausias komplimentas mums už gerą pasirinkimą ir Dovilei už gebėjimą perteikti savo patirtį ir padėti sukurti vestuvių pasaką.
Kaip išsirinkote Bolsenos miestą ir kokie įspūdžiai?
Bolsenos miestas atitiko dar vieną mūsų šventės vizijos detalę – norėjome gyventi senove dvelkiančiame mieste. Dovilės pasiūlyta vieta viešnagei kartu su svečiais – pasauliečiams atverti buvę vyskupų, o dabar grafo valdomi rūmai buvo kai kas daugiau, nei tiesiog išskirtinis viešbutis. Kiekviena erdvė ten alsavo savo istorija, jautėmės patekę į visai kitą pasaulį ir kartu su svečiais visą savaitę mėgavomės tuo grožiu. Simboliška, tačiau pasiekti Bolsenos miestą reikia vingiuotu keliu, vedančiu aukštai į kalną. Panašiai juk būna ir meilės istorijose – kartais blaško vingiai, bet dvi širdys gali rasti kelią į savo tikslą ir ramybę. Bolsena – autentiškas senovės miestas, atrodo, kad kiekviena gatvė, namų sienos turėtų ką papasakoti. Buvome sužavėti Dovilės draugo italo pasakojimais apie Bolsenos miesto istoriją, ežerą, ar kartais atrodytų paprastų dalykų reikšmę. Jautiesi, kad senovės paslaptys atgyja prieš tave ir sukuria nepamirštamą aurą. Bolsenoje esi tarsi pabėgęs iš realybės. Ar reikia daugiau argumentų rinktis būtent šią vietą?
Civilinės santuokos ceremonija istoriniuose rūmuose, vienoje gražiausių Italijos savivaldybių
Ar sunku vestuves planuoti per atstumą, renkantis viską tik per internetą?
Nepajutome jokių sunkumų. Planuotoja puikiai koordinavo visą pasiruošimo procesą. Kiekvienam klausimui aptarti skirdavome laiką ir priėmę sprendimą imdavomės kito. Nebuvo jokio chaoso, skubėjimo, įtampos, nežinomybės. Turėjome aiškią viziją dėl kiekvienos šventės detalės, o Dovilė pateikdavo pasiūlymus bei patarimus – aiškiai, konkrečiai ir atvirai. Taigi turėdavome tiesiog išsirinkti, kas labiausiai atitinka mūsų norus. Dėl apgyvendinimo vietos, restorano maisto buvome ramūs – pasitikėjome Dovile, daug informacijos radome internete. Nerimo kėlė visažisto darbas. Bijojau, ar šukuosena, makiažas pavyks taip, kaip tikiuosi, ar būsiu savimi. Dovilė pasiūlė puikią visažistę, kuri atvykti iš Romos specialiai pas mus ir įgyvendino visus lūkesčius. Per man atrodžiusį gan trumpą pasiruošimo laiką nuostabiai atliko šukuosenas ir makiažus man, mamoms ir liudininkei. Dovilė viso pasiruošimo metu buvo šalia, taigi, tiesiog mėgavomes procesu ir džiaugėmės rezultatu be jokio nerimo.
Papasakokite apie savo vestuvių dieną Italijoje?
Rytas prasidėjo anksti, susitikome su svečiais papusryčiauti menėje. Tada atvyko Dovilė, visažistė ir fotografų komanda. Su būsimu vyru išsiskyrėme ruoštis į kambarius. Visažistei dirbant aplink sukosi fotografai, fiksuodami malonias akimirkas. Sutartą valandą turėjo įvykti mano ir vyro susitikimas. Tai buvo jaudinanti akimirka matyti spindinčias jo akis, susižavėjimą. Išėjus į rūmų kiemą ir ruošiantis išvykti į santuokos ceremonijos vietą, mus nudžiugino į kiemą, balkonus išėję žmonės, kurie mus sveikino savo šypsenomis, plojimais. Miesto savivaldybė, kurioje vyko civilinė santuokos ceremonija tikrai stulbinanti, o pati ceremonija buvo jauki, ir netrumpa. Po oficialiosios šventės dalies miesto gatvėmis ėjome į restoraną ragauti aperityvo. Sutikti žmonės vėl kūrė tą magišką jausmą, sveikino. Italai tikrai nuoširdžiai džiauiasi kitų laime. Vėliau vykome į sodus fotosesijai. Laikas prabėgo labai greitai, nuovargis buvo malonus, nes nepakartojami vaizdai mus įkvėpė. Po fotosesijos grįžome į rūmus ir galėjome pailsėti prieš vakarą restorane. Poilsio pertraukėlė tikrai reikalinga dienos dalis. Vakare nuvykome į restoraną ant ežero kranto. Vakarieniavome matydami nuostabius vaizdus, mėgavomės uždegančios atlikėjos dainomis, šokome, klausėme nuoširdžių svečių palinkėjimų. Maistas buvo nepakartojamo skonio, o patiekalai vis nesibaigė. Šventė restorane prabėgo kaip viena akimirka ir visi grįžę į rūmus dar susitikome menėje pasidalinti dienos įspūdžiais.
Restoranas ant Bolsenos ežero kranto
Kaip vertinate italų darbo kokybę?
Fotografų komandą pasirinkome iš daugelio pasiūlymų, matėmė nuotraukų, video pavyzdžius, tačiau vis tiek kirbėjo mintis, ar jų stilius, matymas sutaps su mūsų. Nuo tos minutės, kai pamatėme keturis kostiumais pasipuošusius vyrus, ,,apsiginklavusius“ puikia technika, kai pajutome jų atsidavimą darbui, kruopštumą, atsipalaidavome ir nusiraminome. Nebuvo jokių dirbtinų pozų, jokio išraiškų lipdymo. Fotografai tiesiog buvo šalia ir fiksavo mūsų tikras emocijas. Taigi linkėčiau nieko nebijoti, turėti aiškią savo šventės viziją, pasitikėti savo srities profesionalais, nebijoti diskutuoti, klausti, kalbėti, nes dialoge gimsta teisingi sprendimai. Italai savo darbą tikrai atliko kruopščiai, profesionaliai, su geromis emocijomis ir puikia nuotaika. Esame patenkinti galutiniu rezultatu. O vestuvių dieną šypsenos nuo mūsų veidų nedingo visą dieną ne tik todėl, kad tai laiminga diena mums, bet ir todėl, jog buvome apsupti nuostabios komandos.
„Norėjome vestuvių šventės sau, stipriau pajausti vienas kitą. Kelionė į meilės šalį Italiją su aistringo temperamento italais tam puikiai tiko :)”
Mūsų vestuvių rytas prasidėjo, kai ėjome į Bolsenos savivaldybę pasitvirtinti dokumentų. Šis miestas pakerėjo savo vaizdais, jame nėra šurmuliuojančių turistų, bet puikus susisiekimas, visiškai šalia Romos! Anksčiau, atrodė, kad italai nepunktualus ar gali pavesti bus nelengva per atstumą viską suderinti, tačiau po šventės mūsų nuomonė pasikeitė radikaliai, nepatyrėme jokių sunkumų. Italai neskuba, bent jau to tikrai neparodo ir atrodo neskaičiuoja laiko, bet viskas vyksta sklandžiai, laiku ir su puikiausiomis emocijomis 🙂 Kalbant atvirai manėme, kad bus nelengva per atstumą suderinti viską, kad šventė mums patiktų ir būtų tokia, kokios norime mes. Todėl su vestuvių planuotoja Dovile susitikome prie kavos puodelio Lietuvoje susipažinome ir viską apkalbėjome.
Didelis Bolsenos ežeras atspindi itališką grožį
Žavingas itališkas temperamentas
Po dokumentų patvirtinimo su liudininke atsidūrėme profesionalios ir stilingos kirpėjos kėdėje. Mano šukuosena buvo WOW, kaip man tinka ir patinka! Svarbiausia jaučiausi savimi, nes dažniausiai po kirpyklos noriu persišukuot iš naujo. Tada viešbutyje manęs laukė makiažo specialistė ir fotografai, kurie dūzgė, kaip bitutės aplink 🙂 Jie netgi dirbo ilgiau, nei buvo tartasi. Italų temperamentingas charakteris nelygu jų darbui, jie viską daro palengva, bet labai kuopščiai ir profesionaliai ir labai labai daug tauška 🙂 Tai mus sužavėjo. Kokybė buvo superinė! Jaučiausi karaliene, nes profesionalų komandą sukūrė tokį grožį ir galimybę jaustis savimi, o būsimojo vyro akys žybėjo 🙂
„Prie šviesoforo laukiant žalios, vairuotojas stabdė eismą ir mus fotogravavo per važiuojančios mašinos langą!! Pasijautėme, kaip žvaigždės 🙂 „
Prieš vestuves manėme, kad bus juokinga, kai keturiese su liudininkais keliausime pasipuošę Bolsenos miesto gatvėmis. Šios mintys dingo vestuvių dieną, kai supratome, kad švenčiančių su mumis būrys italų! Kai Bolsenos ežero pakrante keliavome iki savivaldybės, sulaukėme šiltų sveikinimų, dėmesio ir nuoširdžių žvilgsnių. Ceremonija buvo puiki ir emocionali, o viskas išversta į lietuvių kalbą. Kalbos barjeras, turint tokią vestuvių planuotoją, kuri tampa tavo gide ir vertėja yra kažkas nerealaus, todėl ir visos baimės dingsta 🙂
Šiame parke telpa istorija, autentika, ramybė ir subtilus grožio jausmas.
Romantiška vakarienė
Po vestuvių ceremonijos Bolsenos savivaldybės vidiniame kiemelyne, viduramžių miesto dalyje vyko fotosesija. Fotografai pusiau italų, pusiau anglų kalba temperamentingai aiškino ir visi puikiai susikalbėjome. Tas itališkas temperamentas ir nuoširdumas mus žavėjo. Vėliau mūsų laukė šaltas prosecco ir itališkas aperityvas gražioje terasoje su vaizdu į ežerą. Kiek pailsėję iškeliavome į kitą šalimais esantį miestą su neapsakomo grožio parku ir fontanais. Turėjome galimybę pasidaryti išskirtinių nuotraukų. Kulminacijai – šventinė vakarienė buvo restorane ant ežero kranto. Gavome viską su kaupu ir esame labai labai laimingi 🙂
Aina ir Nerijus
@vestuvės italijoje 2017
Draudžiama Vestuvės Italijoje informaciją ir nuotraukas naudoti be sutikimo.
This website uses cookies to improve your experience. We'll assume you're ok with this, but you can opt-out if you wish.AcceptRead More
Privacy & Cookies Policy
Privacy Overview
This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.
Any cookies that may not be particularly necessary for the website to function and is used specifically to collect user personal data via analytics, ads, other embedded contents are termed as non-necessary cookies. It is mandatory to procure user consent prior to running these cookies on your website.