„Lauki tobulos meilės?”
„Ne. Aš ieškau savanaudiškumo. Tobulo savanaudiškumo. Tarkim, sakau, kad noriu suvalgyti braškių torto. Ir Tu sustabdai viską, ką darai ir bėgi man nupirkti torto. Grįžti sunkiai kvėpuodamas, nusileidi ant kelio ir paduodi man tortą. Aš pasakau, kad jo nebenoriu ir išmetu jį pro langą. Štai, ko aš ieškau.”
„Aš nesu įsitikinęs, kad tai turi ką nors bendro su meile,” – pasakiau šiek tiek nustebęs.
„Turi“, – pasakė ji. „Tu tiesiog nežinai. Merginos gyvenime, kartais tokie dalykai yra neįtikėtinai svarbūs. “
„Pvz., išmesti braškių tortą pro langą?”
„Būtent. Ir kai aš tai padarau, noriu, kad vyras manęs atsiprašytų ir sakytų „Dabar matau, Midori. Koks kvailas aš buvau! Turėjau žinoti, kad prarasi norą braškių tortui. Aš išeisiu ir nupirkti kažką kito. Ko norėtum? Šokolado? Plaktos grietinėlės?”
„Taigi, o kas tada?”
„Tada aš jam atiduosiu visą savo meilę, kurios jis nusipelno, už tai, ką padarė.”
Haruki Murakami, ištrauka iš knygos „Norvegų giria”