Turėjau galimybę paimti interviu iš vieno žymiausių virtuvės šefų ir konditerių Italijoje – Rossano Boscolo. Jis kuria valgomo meno kūrinius jauniesiems ir jų svečiams. Net ir visko matę lieka nustebinti, todėl nusprendžiau užduoti kelis klausimus ir išklausyti patarimus jauniesiems dėl vestuvių vakarienės meniu pasirinkimo.
Šiuo metu baigėsi vestuvių era, kai buvo galvojama, kaip svečius, kuo daugiau pavalgydinti. Dabar grįžtama prie paprastumo ir kokybės. Jūsų nuomone, koks turėtų būti vestuvių stalas, kad būtų laikomas “sėkmingu ir pavykusiu”?
Raktinis žodis būtų: kurti emocijas. Dabar mes beveik visi esame “sotūs”, todėl reikia gauti ir kitokių emocijų. Dėmesys skiriamas maisto pristatymui, skiriami įvairūs kampeliai, pvz. pavyzdžiui, iš lengvų kepinių, skirtingų sūrių stalas, priderintas vynas. Trumpai tariant, svarbu kitoks, skirtingas ir stilingas pristatymas. Reikia kurti emocijas, nepamirštant, kad vis dėlto vestuvių stalas taip pat skirtas ir skaniai valgyti: todėl daug dėmesio, skirti produktų kokybei, o ne kiekybei, tiesiog turi būti teisinga, nei per daug, nei per mažai.
Meniu pasirinkimas yra labai svarbus momentas vestuvių organizavime. Kokių praktinių patarimų duotumėte būsimiems nuotakai ir jaunikiui?
Meniu gali būti dviejų tipų, skiriamas sėdint ar stovint. Dabar mes dažnai siūlome antrąjį variantą, siūlant užkandžių, it.antipasto, bufetą stovint (su galimomis sėdimomis vietomis, visada pagalvojant apie pagyvenusius svečius). Daugiau jokio maratono septynių patiekalų sėdint (italų vestuvės itin garsėja storais ir ilgais pavalgymais). Dažniausiai pateikiama pirmasis (aut. Pastaba, dažnai Italijoje restoranai organizuojantys vestuvių pietus pateikia du pirmuosius ir tik vieną antrąjį patiekalą) ir antrasis patiekalai, o visa kita bufetas su daugybe galimų variantų, kurie priklauso nuo sutuoktinių finansinių išteklių. Šioje dalyje, jei yra noras galima pasirodyti ir rinktis itin retus ingredientus, produktus ar patiekalus.
Ar galite papasakoti, kokį meniu neseniai pasiūlėte jauniesiems? Gal kokių naujų idėjų, kurios galėtų įkvėpti jaunuosius?
Aš neseniai eksperimentavau naują meniu: pradėdamas nuo užkandžių grindžiamų tik pirmine žaliava, be jokio perdirbimo ar sudėtingumo. Buvo pasirinkta omarai, austrės; krabai verdami būtent tuo momentu. Sūrių stalas iš visos Europos, penkių rūšių kumpiai. Ieškojome tik itin puikios ir išskirtinės kokybės produktų. Kiekvieno produkto etiketės informavo svečius apie tai, ką jie valgė, produktų kilmės šalį ir produkto savybes. Idomumas buvo prieš ir po deserto. Padalinome saldujį momentą į dvi dalis: pirmoji, valgoma prie stalo, buvo kitokia. “Saldumynas, kuris vaikšto”, tai merginos, apsirengę panašiais į nuotakos sijonais, kuriuose buvo susmaigstyti saldumynų indeliai, vaikščiojo tarp stalų, kur sėdėjo svečiai ir galėjo išsirinkti, tai ką norėjo paragauti. Galiausiai, po kelių valandų pateikėme gabalėlius picos su red bull ir degtine. Kodėl? Nes mes manome, kad visi jauni žmonės dalyvauja ilgai, taigi, tai padėjo, kad jie ir toliau būtų gyvybingi švęsti visą naktį. Mes davėme jiems tinkamą energiją! Patiko visiems, net ir vyresniems.
Fantazija, kruopščiai atrinkti ingredientai, meilė… Gal galite atskleisti savo virtuvės paslaptis?
Pasikartosiu: 50% puikios virtuvės priklauso nuo pagrindinių žaliavų. Ne tik kokybė, bet išieškojimas reikiamo ingrediento. Ir nereikia ieškoti toli, kiekviename Italijos teritorijos kampelyje yra daug įvairių, puikių produktų. Išnaudokime ir suteikime progą teritorijai ir jos gamintojams, duoti gyvenimą kokybiškiems produktams vestuvių šventei. Ir svarbu kuo daugiau grynų patiekalų, neperkrautų, taip išvengiama padaryti per daug klaidų. Kiti 50%, iš tiesų, priklauso nuo žmonių profesionalumo, tik jie gali suteikti vertės ir kokybės patiekalams.
Straipsnis publikuotas “Vestuvės” žurnale 2015m.
