PRIEŠ: „Niekada nesvajojau būti nuotaka su balta suknele, tradicines ar dabar madingas stilizuotas vestuves, nenoriu įžadų, kurie gali likti neištesėti, nes iš tiesų tikiu į Dievą… Mano mylimasis niekada nenorėjo „baliaus”, bet pasipiršo po poros metų draugystės su noru, kad nešiočiau jo pavardę. Šiais metais mūsų laukia didelės sukaktuvės, supratome, kad butu gražu šią sukaktį įprasminti santuoka. Pradėjom ieškoti galimybių mūsų vestuvėms: Graikija, Maldyvai, dar kur toli, bet vis nelipo… Kai pradėjau ieškoti galimybių Italijoje „užkabino”. Čia juk viskas: Dievas, istorija, gamta, oras, maistas… Kol ieškant kitų galimybių vis iškildavo klausimas: „Ar tikrai noriu vestuvių?”, tai suradus galimybę Italijoj ir Jus, Dovile, mums liko tik „N O R I U”, nes vaizdas, žinoma, labai svarbu, bet emocija svarbiau:) Labai džiaugiuosi radusi galimybę tai gražiai ir prasmingai įgyvendinti… „
PO: „Neslėpsiu, kad lūkesčiai buvo nemaži ir nepaliko nerimas iki pat šventės ryto… iki įėjo Dovilė su plačia šypsena ir džiugiu pasisveikinimu. Tą akimirką apėmė ramybė ir laimė, kuri lydėjo visą dieną. Toks atviras ir nuoširdus bendravimas, lyg po ilgo laiko susitiktume su sena gera drauge, buvo viena iš didžiausių dovanų tądien. Puikiai suorganizuota diena ypatingoje aplinkoje su nuostabiais žmonėmis, įsimintina ir prasminga ceremonija. Skanios ir gausios vaišės, natūrali ir lengva fotosesija, bei romantiška vakarienė. Kaip jau minėjau, prieš šventę lūkesčiai buvo nemaži, tačiau po jos gerokai viršyti! Ačiū, Dovile!”