Rudens mada – spausti savo alyvuogių aliejų

Svarbiausias, rudens „būti ar nebūti“ klausimas, šnekučiuojantis tarpusavyje yra: „Na, ar jau išsispaudei aliejaus? Kada spausi? O turi savo aliejaus? Kiek litrų gavosi?“ Alyvuogės ir alyvuogių aliejus yra ne tik vienas iš svarbiausių ingriedientų italų virtuvėje, bet tai ir gyvenimo būdas, sveikos mitybos gyvenimas, pagrindinis viduržiemio jūros dietos ingredientas.

alyvuogiu aliejus, alyvuoge, italiskas alyvuogiu aliejus, geras alyvuogiu aliejus, enogastronomines keliones

Alyvuogių aliejaus spaudimas – tradicija gyvuojanti tūkstančius metų.

Kiekvienais metais rudenį važiuojant keliukais už miesto ribų šalikėlėse matosi po alymedžiais tiesiamos žalios paklodės, tvarkingai sudėliotos dėžutės, paruoštos alyvuogėms supilti, žmonės specialiais įrankiais, purtantys alyvuoges nuo medžių, o gatvėse pravažiuoja priekabos su pilnomis dėžėmis alyvuogių. Matant visai tai, mane visada apimdavo noras dalyvauti šiame procese. Jis padidėdavo, kai vykdavome į alyvuogių malūną nusipirkti šviežiai spausto aliejaus. Pavydžiai žiūrėdavau į klientus, kurie atveža savo alyvuoges jas liečia, sveria, žiūri kaip jos valomos, išpučiami lapeliai, trinamos senovinėmis girnomis, o vėliau alyvuogių košė dedama ant lakštų ir spaudžiama.

Tas laukimo procesas, kada pradės bėgti tas žaliasis auksas, ką tik nurinktų alyvuogių išspaustas aliejus ir galimybė jau čia pat paragauti užsipylus šlakelį ant skrudintos duonos riekelės it.bruschetta, atrodo, toks jaudinantis, kad tiesiog nori ir pats, tai pajusti. Italija pilna ritualų, bet šis vienas iš svarbiausių, todėl šiais metais išbandžiau ir aš, nes negalėjau leisti gražiosioms savo alyvuogėms likti kabėti ant medžių ir tiesiog nukristi. Taigi alyvuogių rinkimo rytas prasideda, šviečia saulė. Po alyvmedžiais ištiesiamos palos, o mūsų vienas iš draugų, turintis įrankį, kuris purto alyvuoges pradeda dirbti.

Procesas prieš galutinį rezultatą.

Alyvuogės krenta į visas puses, o aš su specialia šakute braukiu per šakelę, alyvuogės bumbteli į dėžę. Sako, kad iš visų ūkinių žemės darbų alyvuogių rinkimas yra brangiausiai apmokamas. Dabar suprantu, kodėl. Suprantu, ir kodėl per televiziją kalba ūkininkai ir sako, kad už 8eur 1 litro tikro alyvuogių aliejaus nenusipirksi. Nes viskas išties daroma rankomis, net jei ir naudojamos rinkimo mašinos, kurių nuoma brangi. Visgi, su kokiu rūpestingumu paskui reikia suglausti paklodes, kad neiškristų nei viena alyvuogė, o kaip būna gaila, kai ji iškrenta už paklodės ribų. Alyvuogės mažytės, ne taip greitai susirenka pilna dėžė. Vėliau, jas reikia padėti į vietą, kuri nėra drėgna, nes alyvuogė neturi „prakaituoti“ turi būti sausa ir „gyva“.

Reikia užsiimti malūne vietą, nes eilės ilgos, visi nori spausti negaišdami. „Laikas-sveikata“, kuo daugiau praeina laiko nuo rinkimo iki spaudimo, tuo daugiau gerųjų dalelių žūsta. O malūne irgi ant kiekvienos dėžutės surašyta, kieno alyvuogės, nes neduok die, kažkas sumaišys ir išsispaus ne savo. Juk alyvmedžių rūšys irgi skirtingos, sunokimo lygis kitoks. Kuo žalesnę alyvuogę spausi, tuo mažiau alyvuogių aliejaus turėsi, bet tuo jis bus geresnis.
Po kelių dienų darbo, supildama smeraldo spalvos aliejų į stiklinius butelius, džiaugiuosi, kad išbandžiau šį ritualą. Dar labiau supratau italų kultūrą ir tradicijas, o kiekvieną dieną gamindama pietus ir pildami aliejų ant produktų šypsausi.

Su meile iš Italijos,
Dovilė
@vestuvės italijoje 2017
Draudžiama Vestuvės Italijoje informaciją ir nuotraukas naudoti be sutikimo.
by Taika Ström