Dožų rūmai – la Serenissima galia

lankytinos vietos venecijoje, ka veikti venecijoje, prabangios keliones italijoje

Ir štai, plaukiant per Džiudeikos kanalą tolumoje pradeda ryškėti Venecijos Dožų rūmų kontūrai. Rodos toks gležnas, tačiau visa užgožiantis grožis staiga išnyra iš vandens. Taip rafinuotai ir harmoningai, lyg balerina, pasauliui prisistato la Serenissima. Taip buvo vadinama Venecijos respublika, viena turtingiausių ir galingiausių, kada nors gyvavusių jūrinių respublikų. Ir ji tikrai nebuvo gležna, ji buvo nenugalima, juk ją saugojo pats Marčiano liūtas, Venecijos miesto simbolis. Simbolis vienodos Venecijos galios sausumoje ir jūroje. Atvykėliai atsidūrę prieš Šv. Morkaus aikštę ir Dožų rūmus turėjo ne tik netekti amo, bet ir pajusti jos, la Serenissima galią. Šv. Morkaus aikštė buvo pagrindinis išėjimas į jūrą ir įėjimas į miestą. Čia atplaukdavę jūriniai ir prekybininkų laivai, praėję patikrą galėdavo patekti toliau į miesto gilumą, arba turėdavo palikti miestą. Beje, venecijiečiams tik Venecija yra miestas, visa, kas už jos ribų, jie vadina(davo) kaimu. Taip pat ir Šv. Morkaus aikštė yra vienintelė Venecijos aikštė la piazza, o visos kitos vadinamos campo, nes ten būdavo dirbama žemė.

prabangios keliones italijoje, venecija, lankytinos vietos italijoje, morkaus aikste
Šv. Morkaus aikštė

Tik išlipus iš kelto čia norisi įžengti ant pirštų galiukų. Turistaujant Venecijoje norisi trauktis aukščiausius aukštakulnius ir gražiausias sukneles. Dožų rūmų (Palazzo Ducale) ir Šv. Marko bazilikos pastatų junginys, nepaisant bėgančių metų, išlaiko savo žavesį ir laikomi vienais gražiausių pastatų pasaulyje. Venecija – miestas pastatytas taip, kad juo būtų galima gėrėtis iš vandens. Iš ties šiuo miestu galima gėrėtis iš bet kur, nes jo grožis nepamatuojamas. Ar leidžiantis saulei ar skendint migloje. Nenustoju stebėtis, kaip ten, kur atrodytų neįmanoma statyti nieko, jie sugebėjo pastatyti gražiausią pasaulio miestą. Aišku žavesį kartais patrikdo necivilizuoti turistai, bet, deja, jų neišvengsi.

Venecijos Dožų rūmai

Dožų rūmai visais laikais buvo pagrindinis Venecijos miesto simbolis, o jų statyba vyko skirtingais etapais apie 800 metų. Šiuose rūmuose yra sudėtas visas Venecijos istorijos, kultūros ir meno palikimas. Juose tilpo viskas: prabangūs Dožų, Venecijos valdovų, apartamentai, Venecijos Tarybos salės, kur buvo priimami svarbiausi įstatymai ir garbingiausi užsienio svečiai. Ten pat vyko teismai, bei buvo įrengtas moderniausias XVI a. kalėjimas Europoje. Buvo siekiama įkalinti po du kalinius kameroje, kad jiems būtų daugiau vietos.

Tik įėjus į muziejaus vidų, vėl netenkame žado ir tai pasitaikys labai dažnai vizito metu. Prieš mus visos 13 originalių kolonų, pastatytų XIV – XVa. Kiekviena kolona turi skirtingus ornamentus: Artimųjų Rytų moterų galvos, Antikos imperatoriai ir karaliai, Saliamonas su septyniais žyniais, metų mėnesiai, skirtingų amatininkų rankdarbiai, gyvūnų galvos. Vidiniame kiemelyje eksponuojamas kitas Venecijos simbolis – gondola. Čia ji juoda ir su gaubtu, sakoma, kad  1562m. buvo išleistas įsakymas, reikalaujantis visas gondolas dažyti juodai, sustabdyti savininkų demonstruojamą turtingumą. Nors venecijietė man sakė, kad gondolos buvo pradėtos dažyti juodai po Veneciją siautėjusių maro epidemijų, kai gondolomis buvo plukdomi mirusieji.

dozu rumai, venecija, dailininkai, tintoretto, prabangios keliones
Rojus, pati žinomiausia ir didžiausia drobė, kurios ilgis siekia apie 22 metrus, o aukštis – 7 metrai. Ji buvo kuriama nuo 1580 iki 1588 metų. Šio kūrinio autorius yra žymusis dailininkas Tintoretto.

Dožų rūmai – Palazzo Ducale

Nuo gondolos akys krypsta link didžiulių vidinio kiemo laiptų, pagamintų iš Veronos marmuro ir Istrijos akmens, su gigantiškomis Marso ir Neptūno skulptūromis viršuje. Laiptai buvo pagrindinis įėjimas į Dožų rūmus. Kylame vadinamais aukso laiptais, užvertę galvas į viršų, kad geriau įsižiūrėtume paauksuotų lubų ornamentiką. Dožų rūmų vidus neapsakomo grožio ir subtilaus skonio, viskas dekoruota auksu geriausiais audiniais, bei brangiausiu marmuru. Įsivaizduoju, dožui prabudus ryte ir žiūrint į lagūną turėdavo apimti nuostabus jausmas. Žiūrint į valdančiųjų veidus, nutapytuose paveiksluose, nespinduliuoja laimė ir šypsenos. Aš turbūt krykščiočiau non stop, jei turėčiau galimybę gyventi su tokiais vaizdais.

Rūmai suskirstyti į tris dalis: Dožų apartamentai, Tarybos salės ir teismas, bei kalėjimas. Kiekvienas kambarys ar salė pasakoja skirtingas istorijas. Žiūrėdami į dailininkų darbus galime suprasti, kad jie dažnai peržengdavo tradicinės mitologijos interpretacijas ir siekdavo pavaizduoti tikrus Venecijos istorijos įvykius. Salės milžiniškos, paveikslai didžiuliai. Viskas, tik įrodo, kokia turtinga buvo ši jūrinė respublika, kaip tiksliai ir demokratiškai ji buvo valdoma. Perėjus dailius ir auksinius kambarius leidžiamės į požeminį kalėjimą, kurio storos sienos ir geležinės grotos yra kontrastas rūmų išorės prašmatnumui ir architektūros švelnumui. Kalėjimą nuo pagrindinių rūmų skiria žymusis Atodūsių tiltas it. Ponte dei sospiri. Nuteisti kaliniai jį pereidavo ir pro mažą langelį, paskutinį kartą pamatydavo nuostabiąją Venecijos lagūną.

Visą reikalingą informaciją apie darbo laiką ir bilietų kainas, bei galimybę įsigyti internetu, rasite oficialiame Palazzo Ducale puslapyje  https://palazzoducale.visitmuve.it/

@vestuvės italijoje 2017
Draudžiama Vestuvės Italijoje informaciją ir nuotraukas naudoti be sutikimo.
by Taika Ström