Kokia buvo jūsų vestuvių vizija ir kas lėmė jūsų pasirinkimą vestuves švęsti būtent Italijoje?
Monika
Nuo pat pradžių žinojom, jog nenorim didelių storų lietuviškų vestuvių. Norėjosi kažko kito, labiau įsimintino. Buvo kilę minčių pabėgti dviese į kitą pasaulio kraštą ir susituokti ant jūros kranto, bet norėjom, jog šeima ir artimiausi žmonės būtų šalia. Labai norėjau, kad tėtis mane atvestų iki altoriaus:) Kuomet dalindavomės mintimis su vyru, abu apsisprendėme, kad norime būtent bažnytinės santuokos, nes mums ji atrodo „tikresnė“. Juk mylėti vienas kitą prisieki ne tik sau, bet į pagalbą ir kaip liudininką pasikvieti ir tikėjimą. Kodėl Italija? Šio klausimo susilaukiu dar ir dabar. Dažniausiai į šį klausima atsakau: „O kodėl gi ne?“ Aš nuo seno žaviuosi Italija, jos kalba, gamta, virtuve, architektūra. Italija – šalis į kurią norisi vis grįžti atgal, nes ten viskas gražu, kur tik pasisuksi. Viena pirmųjų kelionių, mano su Edgaru, buvo į Romą. Manau tada ir Edgaras užsikrėtė Italijos manija. Taip pat Italija – ko gero labiausiai krikščioniška valstybė Europoje, todėl nekilo nei minčių, kad bažnytinė santuoka čia būtų neįmanoma.
Edgaras
Mano vizija keitėsi kelis kartus. Iš pradžių galvojau apie vestuves Lietuvoje prie ežero, o po to prie jūros. Pasitarus su antrąja puse ir neradus tinkamos vietos pradėjom dairytis į užsienį. Visada norėjom vestuvių šiltai ir kad oras būtų daugiau mažiau garantuotai gražus. Turėjom užsibrėžtą tikslą, kad vestuvės vyktų prie vandens ir kad jose būtų bent dalelė motociklo akcentų. Kadangi Italija spinduliuoja motociklų ir motorolerių įvairove, mes į kitas šalis nebesidairėm.
Kodėl savo vestuvių fonui pasirinkote Amalfi pakrantę?
Monika
Dėl patogių skrydžių į Milaną, pradėjome ieškoti bažnyčių šiaurės Italijoje. Kaip paaiškėjo vėliau, nevisi Italų kunigai atviri užsieniečiams. Taigi, Dovilė mums pasiūlė kelis regionus, kur bažnytinei santuokai sudaryti kliūčių nebūna. Na, o man užteko tik pamatyti Amalfio katedros laiptus, ir jau įsivaizdavau, kaip įsikibusi tėčiui į parankę jais lipsiu, pasipuošusi balta suknele. Vėliau Ryanair paskelbė atidarantys skrydžius į Neapolį tiek iš Kopenhagos, tiek iš Kauno, o tai buvo kaip laimingas ir lemtingas ženklas mūsų vestuvėms Amalfi pakrantėje.
Edgaras
Iš pradžių vestuvės buvo planuojamos Šiaurės Italijoje, prie Gardos ežero, tačiau nesutarus kunigams vieta buvo perkelta į Amalfi katedrą, su dar nuostabesniais vaizdais.
Ar lūkesčiai atitiko realybę? Dėl ko labiausiai nerimavote ir kaip galiausiai vertinate italų darbo stilių ir kokybę?
Monika
Vestuvių šventė Italijoje buvo P-A-S-A-K-I-Š-K-A ir pranoko visus mano lūkesčius. Kurdami meilės šventę sau, labai džiaugiamės, kad euforijoje su mumis kartu pabuvo ir mūsų artimieji. Planuojant buvo daug neramumų, nes paaiškėjo, jog Italai nelabai stengiasi save reklamuoti internete. Buvo gan sunku su tuo susitaikyti žiūrint kai kuriuos internetinius puslapius. Tačiau atvykus į Italiją požiūris pasikeitė radikaliai – taip, Italai niekur neskuba, tačiau itin profesionaliai atlieka savo darbą. Darbo kokybė, išvaizda ir užbaigtumas yra svarbiausi aspektai. Mūsų vairuotojai, kurie vežė mus iki bažnyčios vilkėjo juodus kostiumus su baltais marškiniais, nors nuvažiuoti neužtrukome net 10 minučių. Apie gyvo garso grupę išvis negaliu surinkti užtektinai pagiriančių žodžių – buvo nerealiai, tiesiog patrakusiai fantastiška! Buvom girdėję, kad Italijoje, per vestuves labai svarbi dalis yra vakarienė, ir jog tai koks menu buvo patiekiamas dar ilgai girdima italų pašnekiuose apie šventės gerumą. Po šventės galiu drąsiai teigti, kad italai valgo daug ir skaniai. Penkių patiekalų vakarienė ne tik, kad tirpo burnoje, bet ir kiekvienas patiekalas atrodė kaip meno šedevras. Labai patiko ir aptarnaujantis personalas, kuris efektyviai ir profesionaliai atliko darbą.
Edgaras
Tai ką pamačiau tikrai perlipo visus lūkesčius. Žinojau, kad Italija yra kalnuota, bet tokių vaizdų ir gamtos spalvų nesitikėjau išvysti. Labiausiai nerimavom dėl išnuomotos vilos, kontaktavimas su savininke buvo tik e-mail. Visi telefono numeriai, kuriuos ji davė niekada neveikė, nors ji teigė, kad veikia. Galiausiai susitikom ir viloje mums viskas patiko. Antras rūpestis buvo motorolerių nuoma. Norėjau vestuvėms išsinuomuoti retro stiliaus Vespa motorolerį, bet pradėjus naršyti ir lyginti kainas, supratau, kad tai ne studentiškam atlyginimui. Senos atrestauruotos Vespos yra nuomuojamos tik fotosesijoms, o jų kainos itin iškeltos, todėl teko tenkintis paprastu motoroleriu, bet kuriuo taip pat labai smagiai pasivažinėjom Amalfi pakrantės serpentinais. Italai dirba lėtai, bet kokybiškai. Neturėjau jokių priekaištų niekam. Galbūt kalbos barjeras kaikur buvo iššūkis, nes nedaug žmonių kalba angliškai, bet nuvažiuokit į Lietuvą ir manau bus panašiai 🙂
Ar sunku vestuves planuoti užsienyje vietoje, kurioje nesate buvę? Ar kilo kokių nors problemų, nesusipratimų?
Monika
Aš nerimavau dėl labai daug ko, kadangi mėgstu daiktus pačiupinėti prieš juos įsigyjant. Tad apsisprendimas tuoktis Italijoje man buvo tikras išbandymas. Iškart žinojau, jog nenoriu ir juo labiau nepajėgsim visko darytis patys, todėl pradėjau ieškoti planuotojos. Mėgstu užtikrintumą, praktiškumą ir tikrumą. Dovilė, Italijoje gyvena ne vienus metus, todėl žino šalies kultūrą, kalbą ir turi didelį tiekėjų tinklą. Tai buvo svarbiausi aspektai pasirenkant Dovilę, kaip vestuvių planuotoją. Nenorėjom nieko pompastiško, tiesiog Italijos grožio, o tai Dovilė mums pažadėjo ir padėjo įgyvendinti. Dokumentų tvarkymo trukmės tiksliai neatsimenu, bet užtruko. Kadangi gyvename ne Lietuvoje, tai teko ir į Lietuvą paskraidyti ir Danijoje po instancijas pavaikščioti. Labai padėjo Dovilės paruoštas dokumentų sąrašas ir paaiškinimai. Mūsų kunigas vis juokaudavo, sakydamas jog dokumentų tvarkymas, tai išbandymas ar tikrai norim tuoktis. Pasikliovėme Dovile, tad visus rūpečius leidome spręsti jai, o mes mėgavomės planavimu, o vestuvių dieną – vienas kitu.
Edgaras
Vietovės nežinojimas, aišku visada yra google maps, bet tai nepalengvino mums planavimo tik leido susidaryti vaizdą, ko galima tikėtis. Taip pat informacijos rinkimas internete buvo sudėtingas, nes daugelis itališkų turistinių ar nuomos puslapių yra italų kalba ir informacijos minimaliai. Kadangi mes gyvenam Danijoj ir esam Lietuvos piliečiai mums reikėjo gauti dokumentus iš Danijos ir iš Lietuvos. Danijoje viskas buvo atlikta elektroniniu būdu tik po to reikėjo išversti pagrindinį dokumentą į Italų kalbą. Lietuvoje teko eiti į metrikaciją ir išsiimti dokumentus patiems. Tiksliai neatsimenu, kiek tai užtruko, pora mėnesių, gal mažiau. Problemų neturėjom, kadangi visada buvo kontaktas su vestuvių planuotoja Dovile, kuri visada turi planą B ar net C, jei kas atsitinka.
Kas labiausiai įsiminė vestuvių dieną, kurios akimirkos buvo labiausiai jaudinančios? Kaip manote, ar kitoje šalyje būtų buvę taip pat?
Monika
Diena pralekė labai greitai, norėjosi tiesiog stabdyti akimirkas. Daug, ko neatsimenu, o ką atsimenu viskas buvo nerealu. Makiažas jau buvo surepetuotas, nes sesė kosmetologė, todėl pasiruošimas buvo mielas su sesutėmis. Važiuojant į bažnyčią, vairuotojas paleido vestuvinį maršą, tai sukėlė pačias geriausias emocijas. Visą dieną, kartu su vyru jautėmės kaip žvaigždės – praeiviai mus sveikino, kalbino, linkėjo laimės, fotografavo ir dovanojo dovanas. Vėliau, vakare, viena draugė net rado mano su tėčiu nuotrauką Instagram 🙂 Sulaukėm labai daug dėmesio, kas mums šiauriečiams visai nepriimtina, bet tai buvo taip malonu, nes net pirmą kartą matomi žmonės nuoširdžiai džiaugėsi mūsų laime. Dovanų nuo Dovilės gavome serenadą. Tik iššėjus iš bažnyčios, nulipus laiptais, šokom Amalfio aikštėje skambant itališkai meilės dainai. Matyt, kadangi aš iš muzikantų šeimynos, man labai įsiminė nuostabi muzika lydėjusi mus visą dieną: vestuvių maršas, vargonai bažnyčioje, Dovilės dovana, kontraboso muzika Amalfio gatvėse, muzika pasiplaukiojime kateriu, bei muzika vakarienės metu. Gyvo garso grupė buvo kažkas nerealaus. Jauni, pasitempę, draugiški ir tikri profesionalai. Mūsų pirmam šokiui sudainavo ir sugrojo mano ir vyro pasirinktą iš anksto dainą. Kiekviena dienos akimirka buvo tobula dėka mūsų artimųjų, draugų bei profesionalų, kurie dirbo kartu su mumis.
Edgaras
Jaunosios žingsniai link manęs bažnyčioje! Vargonininko dingimas viduryje mišių. Kunigas buvo sutrikęs, bet tai nieko nesugadino. Visų kurių klausiau sakė, jog buvo puikus momentas pasigrožėti bažnyčios architektūra. Nemanau, kad lietuviška bažnyčia galėtų atspindėti tą grožį, kuri turi didingoji Amalfi katedra.
Ką patartumėte ar palinkėtumėte kitoms jaunųjų poroms, galvojančioms apie vestuves Italijoje, Amalfi pakrantėje?
Monika
Do It! Svarbiausia svajoti, turėti šventės viziją ir ją aiškiai išreikšti. Svarbu žinoti, jog čia Amalfi pakrantėje, yra kalnai, tad susisiekimas nėra lengviausias, o tai labai svarbu planuojant šventę, nes nukeliauti 2 kilometrus piko metu gali užtrukti amžinybę. Amalfi miestas nuostabus, žmonės ten šilti ir draugiški, o ispūdžiai patys nerealiausi! Tai nereali vieta sukurti meilės pasaką!
Edgaras
Atsisėsti ir nuspręsti, ko norite per savo vestuves. Nes šokinėjimas tik pasunkina planavimą ir padidina galvos skausmą, bei patuština piniginę. Pasiplaukiojimas laivu po ceremonijos yra manau labai geras dalykas, kai galima visiems bendrai atsipalaiduoti. Jei jau planuojamos vestuvės Amalfi, tada turėti kantrybės, nes ten gatvelės siauros ir gan dažnai susidaro spustys. Patarimas išsinuomuoti motorolerį (Dovilės pastaba, jaunikis vairuoja motociklą nuo mažumės, nevairavusiems, tai nebus geriausias būdas keliauti) greitas ir manevringas būdas pakeliauti per Amalfi pakrantės vietoves.
Monika ir Edgaras
